Techninio projekto sprendimai paverčiami 3d. modeliu. Suprojektuojami konstrukciniai mazgai.

Skydų gamyba uždarame ceche.

Skydinis namas transportuojamas ir surenkamas sklype.

Pabaigtas pastatas.

Medinių namų privalumai

Sveikas namas. Medis yra natūrali žaliava, kuri pasižymi dregmės reguliavimo sąvybėmis ir sukuria puikų vidaus mikroklimatą. Naudojant kitas statybines medžiagas tokį rezultatą pasiekti sunku.

Trumpas statybos laikas. Rąstinio namo statybos trukmė statybvietėje trunka iki 3 mėnesių. Skydiniai ir karkasiniai namai dažniausiai gaminami gamykloje, todėl statybvietėje jų surinkimas trunka iki savaitės.

Nedidelis namo svoris. Medinių namų pamatai neturi didelių reikalavimų, todėl jie žymiai pigesni, o pačios medienos atvežimas į statybvietę pigesnis, nei kitų statybinių medžiagų transportavimas.

Statymo galimybės žiemą arba „sausa” technologija. Medinio namo statymas, apart pamatų, nereikalauja šlapių procesų tokių, kaip mūrinimas ir betonavimas, todėl namą galima statyti neatsižvelgiant į sezoniškumą. Statyboje visi elementai jungiami sausuoju būdu (medsraigčiais, vinimis ir t.t.), todėl nereikia laukti kol medžiagos išdžius, galima dirbti ištisai.

Rekonstrukcijos ir modernizavimo paprastumas. Medinių namų konstrukcija leidžia greitai ir lengvai modernizuoti ir rekonstruoti namą.

Mažas išorinių sienų storis. Skydinių ir karkasinių namų sienos užpildytos šilumos izoliacijos medžiaga, todėl išlaiko tokią pačią šilumos varžą, kaip mūrinių namų, nors sienos yra plonesnės. Pavyzdžiui, naudojant NEOWALL ® patentuotą skydinių namų technologiją sutaupoma apie 15% namo ploto.

Sandarumas. Skydiniai ir karkasiniai namai iš lauko sandarinami vėjo izoliacinėmis plokštėmis arba vėjo izoliacinėmis plėvelėmis, kurių jungtys perklijuojamos sandarinimui skirtomis juostomis. Pastato vidus sandarinamas taip, kad garas iš patalpų nepatektų į šiltinimo medžiagas. Prieš atliekant pastato vidaus apdailą garo izoliacija dengiami visi vidiniai paviršiai. Montuojama taip, kad jos nepažeistų kitus darbus atliekantys darbininkai (elektrikai, santechnikai, apdailininkai ir t.t.).

Įvairaus energinio naudingumo klasės pastatai (jų dalys) turi būti suprojektuoti taip, kad atitiktų sandarumą, atitinkantį LST EN 13829:2002 „Šiluminės statinių charakteristikos”. Pastatų pralaidumas orui nustatomas slėgių skirtumo metodu esant 50 Pa slėgių skirtumui tarp pastato vidaus ir išorės. A ir B ekonomiškumo klasės pastatų oro apsikeitimo kiekis neturi viršyti 1,5 karto, o A, A+ ir A++ klasės pastatų ne daugiau, kaip 0,6 karto per valandą.

Medinių namų trūkumai

Mažas inertiškumas. Neapšiltinti rąstiniai namai reikalauja papildomos šilumos izoliacijos. Prišildyti tokį namą galima greitai, tačiau šiluma ilgai neužsilaiko.

Neklijuotos medienos trūkumai ir jos konstrukcijų ribotumas. Statant namą iš nedžiovintos arba blogai išdžiovintos neklijuotos medienos rizikuojama susidurti su sienų “sėdimu” –  mediena džiūna, o džiūdama kraiposi, skylinėja. Toks namas gali “nusėsti” iki 10% sienos aukščio.  Neklijuotos medienos elementai (rąstai, sijos, gegnės ir t.t.) būna ribotų matmenų (ilgis iki 6000mm, aukštis ir plotis iki 300mm), tai riboja konstrukcijų, o tuo pačiu ir namo, patalpų matmenis.

Retai naudojama technologija, kuri reikalauja ypatingo tikslumo, įgūdžių ir kompetencijos. Lietuvoje, priešingai nei kitose šalyse, didžiąją dalį gyvenamosios statybos sudaro mūriniai namai – apie  90%, visiem kitiem tenka 10%. Jau ilgą laiką proporcija nekinta.

Bendros matmenų sistemos trūkumas.  Statant karkasinį ar skydinį namą atstumai tarp statramsčių nevisada atitinka vatos matmenis, OSB plokščių, gipso kartono, bei kitų statybinių medžiagų matmenis. Atsiranda dideli kiekiai atliekų ir dėl to brangsta namo statyba.